2011 m. rugsėjo 30 d., penktadienis

Vargeliai.

Jau galvojau, kad viskas susitvarkys, atsistos į savo vietas ir gyvenimas tekės normaliu ritmu. Tačiau kaip aš klydau. Tikrai tikrai labai klydau. Ir net man gėda darosi, kad aš galėjau jau taip džiaugtis.

Vargelis numeris vienas ir tai pats didžiausias vargelis: reikia mums buto. Negalime gyventi ten, kur dabar gyvename, nes turime labai „nuostabų“ šeimininką, tiesiog gyvenimo būdo vadybininką, kuris mums viską aiškina ir visada yra teisus. Dabar 4 studentės sėdi su galvos skausmu ir nervine įtampa, nes nebegali pakęsti šeimininko. Duokit mums butą, labai prašau, jau taip ir norisi rėkti į telefoną kai paskambini dėl buto. Neviltis. Tikrai neviltis.

Vargelis numeris du: tikriausiai ryt rašysim dar vieną atsiskaitymą, tai man reiktų mokytis, tačiau galva užimta buto paieška. Ir dar tiksliai nežinom, ar rašysim, nes dėstytojos nebuvo kelias paskaitas. Tai meldžiamės, kad tik nebūtų to atsiskaitymo. Dar vienas galvos skausmelis. Jų jau du yra.

Vargelis numeris trys: sesė ant manęs pyksta nežinau dėl ko. Ir šiaip vaikšto užpykus ant viso pasaulio. Taip kartais nutinka, tačiau ji man galvos skausmo nemalšina, o kaip tik prideda. Tai jau trečias galvos skausmelis.

Ir šiaip dar turiu įvairių vargelių, bet tai jau yra tokios smulkmenytės. Tačiau galvos skausmas vis auga ir auga. O šiandien penktadienis juk! Tikiuosi, kad jums savaitgalis yra/bus žymiai geresnis.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą