Atsibudau nuo saulutės spindulių, kurie veržėsi pro mano langą. Kokia graži šiandien diena! Iškart pagalvojau, kad būtina išlysti iš namų šiandien, tačiau taip nesinori. Atrodo, kad galėčiau tik sedėti užsidarius kambaryje ir mąstyti apie savo šiek tiek apgailėtiną gyvenimą.
Mintys tik apie Jį, tą vienintelį. Praėjo jau mėnuo maždaug, tačiau vis neiškrenta Jis man iš galvos. Vis pagalvoju apie Jo šypseną, akis. Kaip leisdavom kartu tokias saulėtas dienas. Kur važiuodavom, ką veikdavom. Vis prisimenu, kaip Jis mane mokydavo įvairiausių dalykų, duodavo velnių, o po to pabučiuodavo. Kaip jis apkabindavo mane, žiūrėdavo su meile, paimdavo už rankos. Tobuliausias laikas praleistas su Juo. Man visos dienos praleistos su Juo būdavo saulėtos. Nesvarbu, ar lijo, ar buvo apsiniaukę, tačiau man tai buvo pačios pačios tobuliausios ir pilnos saulės dienos.
Jau ne kartą aš Jam kartojau, kad Jis visada išliks mano širdutėje, užiims patį svarbiausią stalčiuką ten, nes tikrai Jį mylėjau ir vis dar myliu.
Nors viduje ir verkiu, tačiau aplinkiniams stengiuosi šypsotis, stengiuosi džiaugtis šia diena. Ypač šia saulėta diena. Atrodo, kad viduje yra taip tuščia, tokia bedugnė, tačiau tokiomis dienomis kaip ši, suprantu, kad viskas, kas buvo anksčiau yra nuostabūs prisiminimai ir tobulos akimirkos. Jas reikia prisiminti, jomis reikia džiaugtis. Ir reikia stengtis pradžiuginti aplinkinius.
Šiandien atrodysiu pati sau graži, noriu to. Noriu save vėl pamilti iš naujo, atrasti save kitokią. Žinau, kad galiu būti kitokia. Reikia man to. Žinau, kad galiu nuoširdžiai džiaugtis, bet dar ne šiandien.
Šiandien saulėta diena, šiandien jau nebe Jis yra mano saulėtos dienos priežastis. Šiandien tikra saulutė man primena, kad gali būti tokia diena be priežasties. Tik dėl to, kad saulutė šviečia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą